Nuotekų tvarkymas
2023 metų pabaigoje bendrovė eksploatavo 220,4 km ilgio ūkio–buities nuotekų tinklų bei 50 nuotekų siurblinių, kuriomis nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą. Didžiąją dalį apie 86 % – tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Esant mažiems nuotekų kiekiams ir dideliems skersmenims, mažėja nuotekų greitis ir tinkluose kaupiasi nuosėdos bei sąnašos. Todėl tinklai dažnai užsikemša ir reikalingas nuolatinis jų valymas. 2023 metais nuotekų tinkluose įvyko 210 avarijų (didžioji jų dalis – užsikišimai), iš jų 4 su žemės kasimo darbais.
Kasmet vykdomi reguliarūs nuotekų tinklų plovimo darbai, bei atliekamas išvalyto tinklo būklės įvertinimas TV diagnostika. Jų metu nustatomi tinklo defektai, pagrindiniai iš jų lūžimai yra šalinami nedelsiant. 2023 metais išplauta ir diagnozuota apie 1.16 km avaringiausių nuotekų tinklų (neskaitant avarijų metų plautų ir diagnozuotų tinklų) įvairiuose miesto dalyse.
Avaringumo vertinimo rodiklis – avarijų skaičius tenkantis 1 km tinklo – mažėjo. Tai sąlygojo visuma aplinkybių – seni ir netinkamo diametro tinklai, itin pagausėjęs kritulių kiekis ir kt.
Alytaus miesto nuotekų valykla
Alytaus mieste visos nuotekų tinklais surenkamos nuotekos yra mechaniškai ir biologiškai išvalomos 1999 metais rekonstruotoje ir išplėstoje nuotekų valykloje. Valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka šiandien šalies ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus nuotekų valymui, joje įdiegtas ir biogenų (azoto ir fosforo) šalinimas. Valyklos pajėgumas 33 tūkst. m3 per parą. Valykla turi dvi mechaninio ir biologinio valymo linijas. Kadangi nuotekų kiekiai gerokai sumažėję (vidutiniškai per parą atiteka 10 tūkst. m3), šiuo metu eksploatuojama viena linija, kurios pajėgumas 17 tūkst. m3 per parą.
Valyklos rekonstrukcijos projektavimo darbai buvo vykdomi 1991–1995 metais, kai vandens suvartojimas Alytaus mieste, o tuo pačiu ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, buvo daugiau nei tris kartus didesni lyginant su esamuoju laikotarpiu. Skaičiuojant projektinius pajėgumus, buvo vertinami galimi momentiniai maksimalūs apkrovimai. Todėl šiuo metu valyklos pajėgumai nėra optimaliai išnaudojami.
Kiekvienais metais į valyklą atitekančių nuotekų BDS7 koncentracija skiriasi, todėl atitinkamai elektros energijos suvartojimo rodiklis svyruoja. Energijos sąnaudoms įtakos taip pat turi esamos mechaninės įrangos būklė ir nusidėvėjimas.
2023 metais nuotekų valykloje išvalyta per 3530,7 tūkst. m3 nuotekų, o jų išvalomo efektyvumas keitėsi nežymiai ir atitiko reikalavimus, nustatytus 2016-07-19 taršos leidime Nr. AM-13(II)/TLA.1-18/2016 bei Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų nuotekų užterštumo rodiklius.
Išleidžiamų teršalų monitoringo duomenys patvirtina, kad nuotekos išvalomos iki taršos leidime Nr. TLA.1/2016 nustatytų nuotekų užterštumo rodiklių. Taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringas: 2024 m. kovas, 2024 m. balandis, 2024 m. gegužė, 2024 m. birželis, 2024 m. liepa, 2024 m. rugpjūtis, 2024 m. rugsėjis, 2024 m. spalis, 2024 m. lapkritis, 2024 m. gruodis.
2024 m. Poveikio aplinkai monitoringo ataskaita
2025 m. sausis, 2025 m. vasaris.
Po nuotekų valymo susidarantis dumblas tvarkomas dumblo apdorojimo įrenginiuose, kur įdiegtos šiuolaikiškos technologijos sumažina susidarančio dumblo kiekį, dumblas stabilizuojamas ir neskleidžia nemalonaus kvapo. Teršalų, išmetamų į aplinkos oro taršos, monitoringo duomenys.
Pūdant dumblą per valandą išgaunama vidutiniškai 64 m3 biodujų, iš kurių pagaminama apie 146 kWh elektros energijos ir tiek pat šiluminės energijos. Centrifugų pagalba dumblas nusausinamas iki 20 % sausumo ir išdžiovinamas juostinio konvejerio tipo džiovykloje. Per parą susidaro apie toną iki 2 – 5 % sausumo išdžiovinto dumblo, kuris supilamas į didmaišius ir saugomas tam įrengtuose sandėliuose.
2023 m. išdžiovinto dumblo susidarė 341 t (SM). Iš viso sandėliuose sukaupta yra 459 t (SM), išvežto išdžiovinto dumblo kiekis 332 t (SM) dumblo.
Iki 2013 metų visas Alytaus miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas buvo sandėliuojamas išeksploatuotuose žvyro karjeruose, esančiuose Nemuno upės pakrantės apsauginėje zonoje arba šalia jos. Karjerų dugnas po dumblu yra laidus ir visi teršalai, nusifiltravę iš dumblo, su gruntiniais vandenimis patenka į Nemuną, todėl kasmet bendrovė vykdo taršos monitoringą.
Paviršinės bei drenažinės vandens nuotekos Alytaus mieste surenkamos nuo daugiau kaip 800 ha ploto. Didžioji dalis – 72 % paviršinių nuotekų surenkamos nuo gyvenamųjų teritorijų ir Alytaus miesto gatvių. Vartotojai šiuo metu už pašalintas paviršines nuotekas atsiskaito pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pagal juos apmokestinami tik juridiniai asmenys, nuo savo teritorijų išleidžiantys paviršines nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Šios apmokestinamos teritorijos sudaro tik apie 28 % bendro ploto.
Surinktos paviršinės nuotekos pašalinamos į Nemuno upę per 19 išleistuvų. Kaip ir kiti tinklai, paviršinių nuotekų tinklai nėra kokybiški, daugiausiai pagaminti iš gelžbetonio arba asbocementiniai. Kai kur vamzdynų skersmenys yra per dideli, atskirose vietose priešingai – per maži, ir todėl liūčių metu patvinsta gatvės. Dėl šių priežasčių, tinkluose kaupiasi smėlis ir kitos nuosėdos, užnešami lietaus surinktuvai.
2023 metais, dėl vykusių liūčių ir kitų priežasčių, lietaus nuotekų tinkluose įvyko 8 avarijos, iš jų nei vienos su žemės kasimo darbais. Surenkamos paviršinės nuotekos, išskyrus mažą dalį, nėra valomos, dėl to teršiama aplinka. Kartu su Alytaus miesto savivaldybe atlikta Alytaus miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų išvalymo galimybių studija bei parengtas miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų valymo įrenginių techninis projektas. 2009 metais bendrovė parengė visų Alytaus miesto lietaus nuotekų išvalymo galimybių studiją likusiems išleistuvams. Norint visiškai sutvarkyti lietaus nuotekų surinkimą bei jų išvalymą, reikia investuoti apie 28,5 mln. Eur. Vien tik kritinėms vietoms sutvarkyti reikėtų apie 5.5 mln. Eur. Tuo tarpu iš viso per 2023 metus už paviršinių nuotekų tvarkymą surinkta 159.4 tūkst. Eur pajamų. Todėl įmonė savo lėšomis neturi jokių galimybių sutvarkyti tinklus bei spręsti šių nuotekų išvalymą.
Faktiškai savo lėšomis atliekami tik nežymūs tinklų remonto darbai, o investicijos vykdomos pasinaudojant ES struktūrinių fondų programų lėšomis. Pagal jas buvo rekonstruoti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai dalyje Naujosios g., Likiškėlių, Santaikos, Ulonų ir Daugų gatvėse, Žuvinto g., Vilties g. bei Varėnos g. Pastatyti Dailidės ež. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. 2023 m. gavus papildomą ES fondų finansavimą atliktos paviršinių nuotekų tinklų statybos Sakalausko, Punsko, Zaidų, Obelytės Girakalnio ir Žirgų gatvėse, bendrai paklota apie 3,9 km tinklų. Pastatyti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų valymo įrenginiai (naftos gaudyklės) Slėnio ir Upelio gatvėse. Tačiau tai tik maža dalis visų reikiamų atlikti darbų ir jie suplanuoti atsižvelgiant į 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suteikimo sąlygas ir lėšas
