Nuotekų tvarkymas
2021 metų pabaigoje bendrovė eksploatavo 212,9 km ilgio ūkio–buities nuotekų tinklų bei 43 nuotekų siurblines, kuriomis nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą. Didžiąją dalį apie 86 % – tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Esant mažiems nuotekų kiekiams ir dideliems skersmenims, mažėja nuotekų greitis ir tinkluose kaupiasi nuosėdos bei sąnašos. Todėl tinklai dažnai užsikemša ir reikalingas nuolatinis jų valymas. 2021 metais nuotekų tinkluose įvyko 267 avarijos (didžioji jų dalis – užsikišimai), iš jų 5 su žemės kasimo darbais.
Kasmet vykdomi reguliarūs nuotekų tinklų plovimo darbai, bei atliekamas išvalyto tinklo būklės įvertinimas TV diagnostika. Jų metu nustatomi tinklo defektai, pagrindiniai iš jų lūžimai yra šalinami nedelsiant. 2021 metais išplauta ir diagnozuota apie 5.15 km avaringiausių nuotekų tinklų (neskaitant avarijų metų plautų ir diagnozuotų tinklų) įvairiuose miesto dalyse.
Avaringumo vertinimo rodiklis – avarijų skaičius tenkantis 1 km tinklo – išaugo. Tai sąlygojo visuma aplinkybių – seni ir netinkamo diametro tinklai, itin pagausėjęs kritulių kiekis.
Kaip ir vandentiekio tinkluose, taip ir ūkio nuotekų tinkluose tvarkyti avaringi tinklų ruožai bendrovės lėšomis. 2022 metais planuojama rekonstruoti nuotekų skirstomųjų tinklų įvairiose miesto gatvėse, kuriuose vyksta daugiausiai avarijų, todėl avaringumo rodiklio tendencija tikimasi gerės.
Alytaus miesto nuotekų valykla
Alytaus mieste visos nuotekų tinklais surenkamos nuotekos yra mechaniškai ir biologiškai išvalomos 1999 metais rekonstruotoje ir išplėstoje nuotekų valykloje. Valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka šiandien šalies ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus nuotekų valymui, joje įdiegtas ir biogenų (azoto ir fosforo) šalinimas. Valyklos pajėgumas 33 tūkst. m3 per parą. Valykla turi dvi mechaninio ir biologinio valymo linijas. Kadangi nuotekų kiekiai gerokai sumažėję (vidutiniškai per parą atiteka 8,1 tūkst. m3), šiuo metu eksploatuojama viena linija, kurios pajėgumas 17 tūkst. m3 per parą.
Valyklos rekonstrukcijos projektavimo darbai buvo vykdomi 1991–1995 metais, kai vandens suvartojimas Alytaus mieste, o tuo pačiu ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, buvo daugiau nei tris kartus didesni lyginant su esamuoju laikotarpiu. Skaičiuojant projektinius pajėgumus, buvo vertinami galimi momentiniai maksimalūs apkrovimai. Todėl šiuo metu valyklos pajėgumai nėra optimaliai išnaudojami.
Kiekvienais metais į valyklą atitekančių nuotekų BDS7 koncentracija skiriasi, todėl atitinkamai elektros energijos suvartojimo rodiklis svyruoja. Nuo rekonstrukcijos į valyklą buvo investuojama nedaug ir naudojama mechaninė įranga yra susidėvėjusi. Todėl 2018 metais buvo pakeisti naudojamos biologinės linijos įrenginiai (orapūtės, maišyklės, recirkuliaciniai siurbliai ir oro difuzoriai) bei smėlio siurbliai. Tai turėjo įtakos el. energijos suvartojimo rodiklio kitimui.
2021 metais nuotekų išvalymo efektyvumas keitėsi nežymiai ir atitiko reikalavimus nustatytus 2016-07-19 taršos leidime Nr. AM-13(II)/TLA.1-18/2016 bei Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų nuotekų užterštumo rodiklius.
Išleidžiamų teršalų monitoringo duomenys patvirtina, kad nuotekos išvalomos iki taršos leidime Nr. TLA.1/2016 nustatytų nuotekų užterštumo rodiklių. Taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringas: 2022 m. gegužė, 2022 m. birželis, 2022 m. liepa, 2022 m. rugpjūtis, 2022 m. rugsėjis, 2022 m. spalis, 2022 m. lapkritis, 2022 m. gruodis, 2023 m. sausis, 2023 m. vasaris, 2023 m. kovas, 2023 m. balandis.
Po nuotekų valymo susidarantis dumblas tvarkomas dumblo apdorojimo įrenginiuose, kur įdiegtos šiuolaikiškos technologijos sumažina susidarančio dumblo kiekį, dumblas stabilizuojamas ir neskleidžia nemalonaus kvapo. Pūdant dumblą per valandą išgaunama vidutiniškai 75.8 m3 biodujų, iš kurių pagaminama apie 174 kWh elektros energijos ir tiek pat šiluminės energijos. Centrifugų pagalba dumblas nusausinamas iki 20 % sausumo ir išdžiovinamas juostinio konvejerio tipo džiovykloje. Per parą susidaro apie dvi tonos iki 2 – 5 % sausumo išdžiovinto dumblo, kuris supilamas į didmaišius ir saugomas tam įrengtuose sandėliuose. Didžioji dalis išdžiovinto dumblo pagal LAND 20-2001 atitinka II kategoriją ir gali būti naudojamas tręšimui, rekultivavimui ir pan. Tad bendrovė dalį dumblą atiduoda ūkininkams auginamų kultūrų tręšimui. Įmonė pati parengia tręšimo planus, juos suderina ir nustatyta tvarka patvirtina. Ūkininkams telieka atlikti granulių transportavimo darbus ir jų įterpimą į dirvožemį. Išdžiovintame dumble yra daug azoto ir fosforo, tai yra puiki trąša. 2021 metais iš viso ūkininkams atiduota 349,6 t (SM) apdoroto nuotekų dumblo.
2021 m. dumblo susidarė 587 t (SM) ir metų pabaigoje jo iš viso sandėliuose sukaupta yra 704.2 t (SM). Ataskaitiniu laikotarpiu deginimui atiduota 285.5 t (SM) dumblo, kurio sutvarkymas kainavo 5.7 tūkst. Eur.
Iki 2013 metų visas Alytaus miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas buvo sandėliuojamas išeksploatuotuose žvyro karjeruose, esančiuose Nemuno upės pakrantės apsauginėje zonoje arba šalia jos. Karjerų dugnas po dumblu yra laidus ir visi teršalai, nusifiltravę iš dumblo, su gruntiniais vandenimis patenka į Nemuną, todėl kasmet bendrovė vykdo taršos monitoringas.
Minėtų dumblo laukų gruntas yra nestabilus ir pavojingas, o teritorija aptverta neaukšta tvora, kuri neužtikrina saugumo. Todėl 2021 metais buvo karjerų sklypo nuomos ir ateinančiu laikotarpiu teritorija bus tveriama, siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų saugumą.
Paviršinės bei drenažinės vandens nuotekos Alytaus mieste surenkamos nuo daugiau kaip 800 ha ploto. Didžioji dalis – 72 % paviršinių nuotekų surenkamos nuo gyvenamųjų teritorijų ir Alytaus miesto gatvių. Vartotojai šiuo metu už pašalintas paviršines nuotekas atsiskaito pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pagal juos apmokestinami tik juridiniai asmenys, nuo savo teritorijų išleidžiantys paviršines nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Šios apmokestinamos teritorijos sudaro tik apie 28 % bendro ploto.
Surinktos paviršinės nuotekos pašalinamos į Nemuno upę per 19 išleistuvų. Kaip ir kiti tinklai, paviršinių nuotekų tinklai nėra kokybiški, daugiausiai pagaminti iš gelžbetonio arba asbocementiniai. Kai kur vamzdynų skersmenys yra per dideli, atskirose vietose priešingai – per maži, ir todėl liūčių metu patvinsta gatvės. Dėl šių priežasčių, tinkluose kaupiasi smėlis ir kitos nuosėdos, užnešami lietaus surinktuvai.
2021 metais, dėl vykusių liūčių ir kitų priežasčių, lietaus nuotekų tinkluose įvyko 10 avarijų, iš jų nei vienos su žemės kasimo darbais. Surenkamos paviršinės nuotekos, išskyrus mažą dalį, nėra valomos, dėl to teršiama aplinka. Kartu su Alytaus miesto savivaldybe atlikta Alytaus miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų išvalymo galimybių studija bei parengtas miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų valymo įrenginių techninis projektas. 2009 metais bendrovė parengė visų Alytaus miesto lietaus nuotekų išvalymo galimybių studiją likusiems išleistuvams. Norint visiškai sutvarkyti lietaus nuotekų surinkimą bei jų išvalymą, reikia investuoti apie 28,50 mln. Eur. Vien tik kritinėms vietoms sutvarkyti reikėtų apie 5.5 mln. Eur. Tuo tarpu iš viso per 2021 metus už paviršinių nuotekų tvarkymą surinkta 160.5 tūkst. Eur pajamų. Todėl įmonė savo lėšomis neturi jokių galimybių sutvarkyti tinklus bei spręsti šių nuotekų išvalymą.
Pasinaudojant ES fondų paramos lėšomis buvo rekonstruoti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai dalyje Naujosios g., Likiškėlių, Santaikos, Ulonų ir Daugų gatvėse. 2021 metais renovuoti 646 m Žuvinto gatvės paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų. Tačiau tai tik maža dalis visų reikiamų atlikti darbų ir jie suplanuoti atsižvelgiant į 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suteikimo sąlygas ir lėšas. Pagal jas Alytaus miestui skirta 3,4 mln. Eur paramos lėšų, dalį projektams įgyvendinti reikalingų lėšų – 0,6 mln. Eur (15 procentų) įmonė finansuoja savo bei paskolos lėšomis.
