Nuotekų tvarkymas

2018 metų pabaigoje bendrovė eksploatavo 211,4 km ilgio ūkio–buities nuotekų tinklų bei 42 nuotekų siurblines, kuriomis nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą. Didžiąją dalį – 86 % – tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Esant mažiems nuotekų kiekiams ir dideliems skersmenims, mažėja nuotekų greitis ir tinkluose kaupiasi nuosėdos bei sąnašos. Todėl tinklai dažnai užsikemša ir reikalingas nuolatinis jų valymas. 2018 metais nuotekų tinkluose įvyko 264 avarijos (didžioji jų dalis – užsikišimai), iš jų 5 su žemės kasimo darbais.

      Ataskaitiniais metais bendras avarijų ūkio nuotekų tinkluose skaičius gerokai sumažėjo, tačiau šiek tiek daugiau įvyko avarijų su žemės kasimo darbais. Tokias tendencijas, kaip vieną iš esminių priežasčių, sąlygojo tinklų priežiūros (valymo) nuolatinių darbų vykdymas bei tinklų rekonstrukcija. Nuo 2013 metų vidurio, įsigijus specialią techniką, pradėti vykdyti reguliarūs nuotekų tinklų plovimo darbai, bei atliekamas išvalyto tinklo būklės įvertinimas TV diagnostika. Jų metu nustatomi tinklo defektai, pagrindiniai iš jų (lūžimai ar pan.) yra šalinami nedelsiant. 2018 metais, neskaitant avarinių plovimų, iš viso išplauta ir diagnozuota 11,1 km nuotekų tinklų.

Kaip ir vandentiekio tinkluose, taip ir nuotekų tinkluose tvarkyti avaringi tinklų ruožai bendrovės lėšomis, o taip pat pasinaudojant ir ES fondų skiriamomis lėšomis, todėl avaringumo vertinimo rodiklis – avarijų skaičius tenkantis 1 km tinklo – mažėjo (žr. pateiktoje diagramoje).

Ataskaitiniais metais šį mažėjimą sąlygojo visuma vykdytų aukščiau analizuotų darbų. Ateinančiais metais planuojama rekonstruoti apie 500 m nuotekų skirstomųjų tinklų, kuriuose vyksta daugiausiai avarijų, todėl tikimasi, kad rodiklis dar gerės.

Alytaus miesto nuotekų valykla

Alytaus mieste visos nuotekų tinklais surenkamos nuotekos yra mechaniškai ir biologiškai išvalomos 1999 metais rekonstruotoje ir išplėstoje nuotekų valykloje. Valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka šiandien šalies ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus nuotekų valymui, joje įdiegtas ir biogenų (azoto ir fosforo) šalinimas. Valyklos pajėgumas 33 tūkst. m3 per parą. Valykla turi dvi mechaninio ir biologinio valymo linijas. Kadangi nuotekų kiekiai gerokai sumažėję (vidutiniškai per parą atiteka 8,8 tūkst. m3), šiuo metu eksploatuojama viena linija, kurios pajėgumas 17 tūkst. m3 per parą.
Valyklos rekonstrukcijos projektavimo darbai buvo vykdomi 1991–1995 metais, kai vandens suvartojimas Alytaus mieste, o tuo pačiu ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, buvo daugiau nei tris kartus didesni lyginant su esamuoju laikotarpiu. Skaičiuojant projektinius pajėgumus, buvo vertinami galimi momentiniai maksimalūs apkrovimai. Todėl šiuo metu valyklos pajėgumai nėra optimaliai išnaudojami.
Vienos iš didžiausių išlaidų nuotekų valykloje – elektros energijos išlaidos. Elektros energijos suvartojimas vertinamas pagal valykloje išvalyto BDS7 kiekį. Šio rodiklio kitimas bei palyginimas pateiktas diagramoje Kiekvienais metais į valyklą atitekančių nuotekų BDS7 koncentracija skiriasi, todėl atitinkamai elektros energijos suvartojimo rodiklis svyruoja. Nuo rekonstrukcijos į valyklą buvo investuojama nedaug ir naudojama mechaninė įranga yra susidėvėjusi. Todėl ataskaitiniais 2018 metais buvo pakeista naudojamos biologinės linijos įranga (orapūtes, maišykles, recirkuliaciniai siurbliai, oro difuzoriai) bei smėlio siurbliai. Tai turėjo įtakos el. energijos suvartojimo rodiklio kitimui.
Nežiūrint to, kad nuotekos išvalomos pagal reikalavimus (neviršijami 2016-07-19 taršos leidime Nr. TLA.1/2016 nustatyti nuotekų užterštumo rodikliai), nuotekų išvalymo efektyvumas kas met mažėja.
Nuotekų valyklos darbo kokybiniai rodikliai ataskaitiniais 2018 metais pateikti lentelėje.

Ruošiantis valyklos rekonstrukcijai dar 2011 metais buvo parengta valyklos mechaninės dalies rekonstrukcijos galimybių studija. 2015 metais parengtas valyklos rekonstrukcijos techninis projektas. Tuo tarpu, 2018 metais bendrovė investavo 360 tūkst. Eur į šiuo metu veikiančios biologinio valymo linijos technologinės įrangos pakeitimą ir tai davė efektą ne tik energetinių resursų naudojimui, bet ir šiek tiek pavyko pagerinti nuotekų išvalymo rodiklius.

Nuo 2014 metų po nuotekų valymo susidarantis dumblas tvarkomas Naujuose dumblo apdorojimo įrenginiuose, kur įdiegtos šiuolaikiškos technologijos sumažina susidarančio dumblo kiekį, dumblas stabilizuojamas ir neskleidžia nemalonaus kvapo. Pūdant dumblą per valandą išgaunama vidutiniškai 79 m3 biodujų, iš kurių pagaminama apie 184 kWh elektros energijos ir tiek pat šiluminės energijos. Centrifūgose dumblas nusausinamas iki 25 % sausumo ir išdžiovinamas juostinio konvejerio tipo džiovykloje. Per parą susidaro apie dvi tonos iki 2–5 % sausumo išdžiovintų dumblo granulių, kurios supilamos įdidmaišius ir saugomos tam įrengtuose sandėliuose. Išdžiovintas dumblas pagal LAND 20-2001 atitinka II kategoriją ir gali būti naudojamas tręšimui, rekultivavimui ir pan. Tad bendrovė nuo 2015 metų pradėjo dumblą atidavinėti ūkininkams auginamų kultūrų tręšimui. Įmonė pati parengia tręšimo planus, juos suderina ir nustatyta tvarka patvirtina. Ūkininkams telieka atlikti granulių transportavimo darbus ir jų įterpimą į dirvožemį. Išdžiovintame dumble yra daug azoto ir fosforo, tai yra puiki trąša. Todėl tikėtina, kad suinteresuotumas augs ir įmonei taip pavyks sutvarkyti visą esamą ir pagaminamą išdžiovintą dumblą. Ataskaitiniais metais iš viso ūkininkams atiduota 720 t pagamintų dumblo granulių. Tręšimo planų yra parengta pakankamai visam dumblo išvežimui.
Nuo 2014 metų visas Alytaus miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas yra apdorojamas taikant modernias technologijas ir į laikinas dumblo saugojimo aikšteles daugiau nebetiekiamas. Tačiau ir toliau išlieka viena opių problemų tvarkant nuotekas – tai po valymo proceso sukaupto sandėliuojamo dumblo sutvarkymas. Dumblas sandėliuojamas išeksploatuotuose žvyro karjeruose, esančiuose Nemuno upės pakrantės apsauginėje zonoje arba šalia jos. Dugnas po dumblu minėtuose karjeruose yra laidus, todėl visi teršalai, nusifiltravę iš dumblo, su gruntiniais vandenimis patenka į Nemuną. Karjeruose sukaupta apie 300 tūkst. m3 dumblo, kasmet į juos patekdavo po 12–14 tūkst. m3 dumblo. Minėtas investicinis projektas apėmė naujai susidarančio dumblo pūdymo, sausinimo ir džiovinimo procesus. Tuo tarpu sukaupto dumblo sandėliavimo ar tolesnio jo panaudojimo problema liko neišspręsta.

2018 metų pabaigoje bendrovė eksploatavo 142,8 km Alytaus miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų bei aštuonias lietaus nuotekų valyklas, įrengtas įvairiose Alytaus miesto vietose: Žemaitės, Amatų, Jūratės, Punsko gatvėse, prie pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Pliažo g. iki Sanatorijos g., ir prie privažiavimo kelio nuo Putinų g. iki Tūkstantmečio tilto per Nemuną.
Paviršinės bei drenažinės vandens nuotekos Alytaus mieste surenkamos nuo daugiau kaip 800 ha ploto. Didžioji dalis – 72 % paviršinių nuotekų surenkamos nuo gyvenamųjų teritorijų ir Alytaus miesto gatvių. Vartotojai šiuo metu už pašalintas paviršines nuotekas atsiskaito pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pagal juos apmokestinami tik juridiniai asmenys, nuo savo teritorijų išleidžiantys paviršines nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Šios apmokestinamos teritorijos sudaro tik apie 28 % bendro ploto. Plotų struktūra pateikta diagramoje.

Plotų, nuo kurių surenkamos lietaus nuotekos, struktūra

Surinktos paviršinės nuotekos pašalinamos į Nemuno upę per 19 išleistuvų. Kaip ir kiti tinklai, paviršinių nuotekų tinklai nėra kokybiški, daugiausiai pagaminti iš gelžbetonio arba asbocementiniai. Kai kur vamzdynų skersmenys yra per dideli, atskirose vietose priešingai – per maži, ir todėl liūčių metu patvinsta gatvės. Dėl šių priežasčių, tinkluose kaupiasi smėlis ir kitos nuosėdos, užnešami lietaus surinktuvai.

      Ataskaitiniais metais, dėl vykusių liūčių ir kitų priežasčių, lietaus nuotekų tinkluose įvyko 13 avarijų, iš jų nei vienos su žemės kasimo darbais.
Surenkamos paviršinės nuotekos, išskyrus mažą dalį, nėra valomos, dėl to teršiama aplinka. Kartu su Alytaus miesto savivaldybe atlikta Alytaus miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų išvalymo galimybių studija bei parengtas miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų valymo įrenginių techninis projektas.
2009 metais bendrovė parengė visų Alytaus miesto lietaus nuotekų išvalymo galimybių studiją likusiems išleistuvams. Norint visiškai sutvarkyti lietaus nuotekų surinkimą bei jų išvalymą, reikia investuoti apie 30 mln. Eur. Vien tik kritinėms vietoms sutvarkyti reikėtų apie 5,5 mln. Eur. Tuo tarpu iš viso per metus vidutiniškai už paviršinių nuotekų tvarkymą surenkama 240.0 tūkst. Eur pajamų. Todėl įmonė savo lėšomis neturi jokių galimybių sutvarkyti tinklus bei spręsti šių nuotekų išvalymą.
Dar 2011 metais pagal atliktas studijas buvo pradėtas rengti Alytaus miesto paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo, nuvedimo ir valymo specialusis planas. 2012 m. vasario 9 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-21 šis planas buvo patvirtintas. Per ateinančius du metus numatoma įrengti lietaus nuotekų valymo įrenginius ties Didžiosios Dailidės ežerėlio išleistuvu, rekonstruoti vamzdynus Likiškėlių g., Santaikos g., Ulonų g. ir Daugų g. , Žuvinto g., Vilties g. ir Varėnos g.
2018 metais rekonstruota dalis tinklų Naujojoje g., Likiškėlių g., Santaikos g., Ulonų g., Daugų g. Tačiau tai tik maža dalis visų reikiamų atlikti darbų ir jie suplanuoti atsižvelgiant į 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos suteikimo sąlygas ir lėšas. Pagal jas Alytaus miestui numatyta skirti 3,4 mln. Eur paramos lėšų, dalį projektams įgyvendinti reikalingų lėšų – 0,6 mln. Eur (15 procentų) įmonė turės finansuoti savo lėšomis.