Nuotekų tvarkymas
2025 metų pabaigoje bendrovė eksploatavo 223 km ilgio ūkio–buities nuotekų tinklų bei 49 nuotekų siurblines, kuriomis nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą. Didžiąją dalį apie 85 % – tinklų sudaro savitakiniai tinklai. Esant mažiems nuotekų kiekiams ir dideliems skersmenims, mažėja nuotekų greitis ir tinkluose kaupiasi nuosėdos bei sąnašos. Todėl tinklai dažnai užsikemša ir reikalingas nuolatinis jų valymas. 2023 metais nuotekų tinkluose įvyko 246 avarijos (didžioji jų dalis – užsikišimai), iš jų 1 su žemės kasimo darbais.
Kasmet vykdomi reguliarūs nuotekų tinklų plovimo darbai, bei atliekamas išvalyto tinklo būklės įvertinimas TV diagnostika. Jų metu nustatomi tinklo defektai, pagrindiniai iš jų lūžimai yra šalinami nedelsiant.
Avaringumo rodiklis 2025 m. – avarijų skaičius tenkantis 1 km tinklo – nežymiai mažėjo (žr. pateiktoje diagramoje). Šį rodiklį sąlygoja visuma aplinkybių – seni ir netinkamo diametro tinklai, kritulių kiekis per metus ir kt.
Alytaus miesto nuotekų valykla
Alytaus mieste visos nuotekų tinklais surenkamos nuotekos yra mechaniškai ir biologiškai išvalomos 1999 metais rekonstruotoje ir išplėstoje nuotekų valykloje. Valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka šiandien šalies ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus nuotekų valymui, joje įdiegtas ir biogenų (azoto ir fosforo) šalinimas. Valyklos pajėgumas 33 tūkst. m3 per parą. Valykla turi dvi mechaninio ir biologinio valymo linijas. Kadangi nuotekų kiekiai gerokai sumažėję (vidutiniškai per parą atiteka 10 tūkst. m3), šiuo metu eksploatuojama viena linija, kurios pajėgumas 17 tūkst. m3 per parą.
Valyklos rekonstrukcijos projektavimo darbai buvo vykdomi 1991–1995 metais, kai vandens suvartojimas Alytaus mieste, o tuo pačiu ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, buvo daugiau nei tris kartus didesni lyginant su esamuoju laikotarpiu. Skaičiuojant projektinius pajėgumus, buvo vertinami galimi momentiniai maksimalūs apkrovimai. Todėl šiuo metu valyklos pajėgumai nėra optimaliai išnaudojami.
2025 metais nuotekų valykloje išvalyta per 3385,0 tūkst. m3 nuotekų, o jų išvalomo efektyvumas keitėsi nežymiai ir atitiko reikalavimus nustatytus 2016-07-19 taršos leidime Nr. AM-13(II)/TLA.1-18/2016 bei Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų nuotekų užterštumo rodiklius
Išleidžiamų teršalų monitoringo duomenys patvirtina, kad nuotekos išvalomos iki taršos leidime Nr. TLA.1/2016 nustatytų nuotekų užterštumo rodiklių. Taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringas:
2025 m. poveikio aplinkai monitoringo ataskaita.
2025 m. gegužė, 2025 m. birželis, 2025 m. liepa, 2025 m. rugpjūtis, 2025 m. rugsėjis, 2025 m. spalis, 2025 m. lapkritis, 2025 m. gruodis, 2026 m. sausis, 2026 m. vasaris, 2026 m. kovas, 2026 m. balandis.
Po nuotekų valymo susidarantis dumblas tvarkomas dumblo apdorojimo įrenginiuose, kur įdiegtos šiuolaikiškos technologijos sumažina susidarančio dumblo kiekį, dumblas stabilizuojamas ir neskleidžia nemalonaus kvapo. Teršalų, išmetamų į aplinkos oro taršos, monitoringo duomenys.
Pūdant dumblą 2025 m. vidutiniškai per valandą išgauta 77 m3 biodujų, iš kurių pagaminama apie 181 kWh elektros energijos ir tiek pat šiluminės energijos. Centrifugų pagalba dumblas nusausinamas iki 20 % sausumo ir išdžiovinamas juostinio konvejerio tipo džiovykloje. Per parą susidaro apie 1 – 3 tonos 95-97 % sausumo išdžiovinto dumblo, kuris supilamas į didmaišius ir saugomas tam įrengtuose sandėliuose.
2025 m. išdžiovinto dumblo susidarė 182 t (SM) ir visas jis buvo perduotas tolimesniam tvarkymui. Avarinėje aikštelėje sukaupta nusausinto dumblo 541,7 t (SM), iš kurio 463,2 t (SM) buvo perduota tolimesniam tvarkymui (laukų tręšimui).
Paviršinės bei drenažinės vandens nuotekos Alytaus mieste surenkamos nuo daugiau kaip 800 ha ploto. Didžioji dalis – 72 % paviršinių nuotekų surenkamos nuo gyvenamųjų teritorijų ir Alytaus miesto gatvių. Vartotojai šiuo metu už pašalintas paviršines nuotekas atsiskaito pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pagal juos apmokestinami tik juridiniai asmenys, nuo savo teritorijų išleidžiantys paviršines nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Šios apmokestinamos teritorijos sudaro tik apie 28 % bendro ploto.
Surinktos paviršinės nuotekos pašalinamos į Nemuno upę per 19 išleistuvų. Kaip ir kiti tinklai, paviršinių nuotekų tinklai nėra kokybiški, daugiausiai pagaminti iš gelžbetonio arba asbocementiniai. Kai kur vamzdynų skersmenys yra per dideli, atskirose vietose priešingai – per maži, ir todėl liūčių metu patvinsta gatvės. Dėl šių priežasčių, tinkluose kaupiasi smėlis ir kitos nuosėdos, užnešami lietaus surinktuvai.
2025 metais, dėl vykusių liūčių ir kitų priežasčių, lietaus nuotekų tinkluose įvyko 12 avarijos ir dvi – su žemės kasimo darbais. Surenkamos paviršinės nuotekos, išskyrus mažą dalį, nėra valomos, dėl to teršiama aplinka. Kartu su Alytaus miesto savivaldybe atlikta Alytaus miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų išvalymo galimybių studija bei parengtas miesto pietinės dalies paviršinių nuotekų valymo įrenginių techninis projektas.
Faktiškai savo lėšomis atliekami tik nežymūs tinklų remonto darbai, o investicijos vykdomos pasinaudojant ES struktūrinių fondų programų lėšomis.
2025 metais bendrovė savo lėšomis vykdė paviršinių (lietaus) nuotekų išleistuvų, valymo įrengimų ir surinkėjų profilaktikos bei priežiūros darbus, keitė ir atnaujino šulinių liukus.
Su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo duomenys: 2025 m. II ketv., 2025 m. III ketv., 2025 m. IV ketv., 2026 m. I ketv.
