Geriamojo vandens tiekimas
Geriamąjį vandenį Alytaus miestui įmonė gali tiekti iš trijų vandenviečių: Radžiūnų, Strielčių ir Vidzgirio.
Radžiūnų vandenvietėje šiuo metu įrengta 16 gręžinių, iš jų 15 veikiantys ir naudojami pakaitomis. Patvirtintos vandens atsargos – 19,8 tūkst. m3 per parą, šiuo metu esantis pajėgumas – 9,4 tūkst. m3 per parą. Gręžinių gylis 28–134 m, statinis vandens lygis svyruoja nuo 7 m iki 11 , dinaminis vandens lygis – nuo 10 iki 30 m. Iš šios vandenvietės vanduo paduodamas į pirmąją vandentiekio stotį, esančią Pulko g. 75, kur nugeležinimo filtruose pašalinama geležis ir manganas, vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloritu ir kaupiamas švaraus vandens rezervuaruose. Iš jų vanduo antro pakėlimo siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus vartotojams. Pirminė vandens apskaita užtikrinama Radžiūnų vandenvietės naudojamuose gręžiniuose sumontuotais vandens apskaitos prietaisais.
Išgaunamo vandens pasiskirstymas
Strielčių vandenvietėje įrengti 25 gręžiniai, iš jų 11 veikiantys ir naudojami pakaitomis. Patvirtintos vandens atsargos vandenvietėje – 27 tūkst. m3 per parą, šiuo metu esantis pajėgumas – 14,4 tūkst. m3 per parą. Gręžinių gylis 46–69 m, statinis vandens lygis svyruoja nuo 7 m iki 24 m, dinaminis vandens lygis – nuo 14 iki 39 m. Iš šios vandenvietės vanduo paduodamas į antrąją vandentiekio stotį, esančią Putinų g. 82, kurioje vanduo nugeležinamas ir dezinfekuojamas, kaip ir pirmojoje vandentiekio stotyje. Kaip ir Radžiūnų vandenvietėje, naudojamuose gręžiniuose sumontuoti vandens apskaitos prietaisai. Jų dėka tiksliau įvertinami kiekvieno gręžinio debito ir kiti parametrai, apskaitomi naudojami požeminio vandens ištekliai, įvertinamas galimas vandens nuotėkis magistralinėse linijose iki vandentiekio stočių.
Vidzgirio vandenvietėje vanduo nuo 2001 metų nebuvo išgaunamas. 2024–2025 m., atlikus atstatomuosius darbus, vandenvietė vėl pradėta eksploatuoti. Joje įrengti 9 gręžiniai, iš jų 6 veikiantys ir naudojami pakaitomis. Patvirtintos vandens atsargos – 13,7 tūkst. m3 per parą, pajėgumas – 5,5 tūkst. m3 per parą. Gręžinių gylis 28–53 m, vandens statinis lygis svyruoja nuo 2,5 m iki 14 m, dinaminis – nuo 10 iki 17 m. Šios vandenvietės vanduo paduodamas į pirmą vandentiekio stotį, esančią Pulko g. 75, kur nugeležinimo filtruose pašalinama geležis, manganas ir amonis, vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloritu ir kaupiamas švaraus vandens rezervuaruose. Iš jų vanduo antro pakėlimo siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus vartotojams.
Kasmet pergręžiant ar kitokiu būdu vandenvietėse atstatoma po vieną giluminį gręžinį, bei pakeičiami naujais 2–3 giluminiai siurbliai. Taip užtikrinami pakankami vandens išgavimo pajėgumai bei išgaunamo vandens kokybė
2025 metais vandenvietėse išgauta 2980 tūkst. m3 vandens, t. y., išgauta 44,7 tūkst. m3 (1,48 %) mažiau nei 2024-aisiais. Vidutiniškai per parą buvo išgaunama 8,2 tūkst. m3 vandens.
Alytaus miesto reljefas gana nelygus – atskirų vietovių aukščio skirtumas svyruoja iki 100 m. Nežiūrint to, vartotojams turi būti užtikrinamas vienodas ir tolygus vandens tiekimas. Tam miesto vandentiekio tinklai suskirstyti į aukšto ir žemo slėgio vandens tiekimo zonas, kurios viena nuo kitos atskirtos slėgio reguliatoriais. Aukštoje zonoje vanduo tiekiamas iš antrosios vandentiekio stoties į aukštos zonos rezervuarus, iš kurių vanduo patiekiamas į Vidzgirio, Putinų, Dainavos, Kalniškių, Likiškių gyvenamuosius rajonus ir Pramonės rajoną. Esant būtinybei, į aukštos zonos rezervuarus galima patiekti vandenį ir iš pirmosios vandentiekio stoties. Žemoje zonoje vanduo tiekiamas iš pirmos vandentiekio stoties į žemos zonos rezervuarus, iš kurių vanduo patiekiamas į Senamiesčio, Parko, Ulonų gatves, Santaikos, Kurorto, Pirmojo Alytaus gyvenamuosius rajonus bei pramonės įmones. Esant būtinumui, žemos zonos rezervuarai gali būti papildomi vandeniu savitaka iš aukštos zonos rezervuarų. Šioje zonoje pastatytos dvi vandens spaudimo padidinimo siurblinės. Aukštos zonos rezervuarai yra pastatyti 1969 metais, o žemos zonos 1993 metais.
Kiekviename iš jų yra po du 2000 m3 talpos rezervuarus, tad iš viso juose galima sukaupti 8000 m3 geriamojo vandens. Tai visiškai patenkina vidutinį Alytaus miesto vienos dienos suvartojimo poreikį. Kasmet yra tikrinama rezervuarų sandarumas bei jie išplaunami. Be to buvo atnaujinti žemos zonos rezervuarų vaizdo stebėjimo sistema, elektra, ryšiai ir geriamojo vandens rezervuarų apšvietimas IR prožektoriais.
2025 metų pabaigoje bendrovė eksploatavo 227,1 km vandentiekio tinklų, iš jų magistralinių tinklų – 38.2 km, skirstomųjų tinklų ir įvadų – 189,0 km.
Didžioji dalis vandentiekio tinklų Alytaus mieste pakloti 1970–1985 metų laikotarpiu, kai vandens poreikis buvo kelis kartus didesnis. Todėl šių vamzdynų skersmenys yra per dideli ir turi neigiamą įtaką vandens kokybės rodikliams.
Patys vamzdynai taip pat yra nekokybiški, pagaminti iš paprastojo ketaus ar plieno. Šios medžiagos neatsparios vandens ir aplinkos poveikiams, greitai suyra. Tai įtakoja tinklų avaringumą bei jų eksploatavimo kaštus.
Išgaunamo bei vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 24 : 2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Pagal šiuos reikalavimus bei įmonės patvirtintą „Geriamojo vandens tiekiamo vartotojams kokybės priežiūros programą“, kuri suderinta su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamentu, UAB „Dzūkijos vandenys“ vykdo nuolatinę geriamojo vandens kokybės priežiūrą. Nuolatinė programinė priežiūra atliekama nenutrūkstamai, siekiant patikrinti, ar geriamasis vanduo atitinka higienos normos nustatytus rodiklius.
Tiekiamo geriamojo vandens kokybės priežiūra apima vartotojams paduodamo vandens tyrimus ir vartotojams patenkančio vandens tyrimus. Tyrimus vykdo atestuota bendrovės laboratorija. Atestavimo pažymėjimas suteikia teisę bendrovės laboratorijai atlikti 19 skirtingų geriamojo vandens kokybės rodiklių matavimų.
2025 metais pagal priežiūros programą iš viso paimti 357 mėginiai ir atliktos 2012 analitės, iš to skaičiaus:
– 1563 vnt. geriamojo vandens iš vandentiekio skirstomojo tinklo, įskaitant ir įvadus į vartotojų pastatus;
– 449 vnt. geriamojo vandens iš vartojimo vietų (geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio čiaupų).
Tiriant geriamojo vandens kokybę atliekami mikrobiologinių, toksinių (cheminių), indikatorinių ir radiologinių rodiklių matavimai. Dažniausiai yra matuojami mikrobiologiniai ir indikatoriniai rodikliai. Kai kurie iš jų (amonis, spalva, savitasis elektros laidis, bendroji geležis, vandenilio jonų koncentracija, kvapo slenkstis, skonio slenkstis, drumstumas, koliforminės bakterijos, žarninės lazdelės) yra atliekami vidutiniškai du kartus per savaitę. Toksinių rodiklių matavimai atliekami vieną kartą per metus.
Pagal atliktus tiekiamo geriamojo vandens tyrimus, 2025 metais HN 24:2023 reikalavimų neatitiko 19 analitės arba 0,9 proc. visų atliktų analičių (iš jų rasti 12 neatitikimai skirstomajame tinkle ir 7 – vartojimo vietose). Bendrai buvo viršyti bendrosios geležies (1 vnt.), bei mikrobiologiniai rodikliai (18 vnt.). Pesticidų ir toksinių rodiklių viršijimų nenustatyta. Visų neatitikimų priežastys yra nustatytos ir pašalintos. Minėtas bendrosios geležies rodiklio neatitikimas nustatytas paėmus mėginį po įvykusios avarijos šalinimo ar remonto darbų vandentiekio tinkle. Atlikus papildomus plovimo darbus ir paėmus pakartotinius tyrimus nustatyta, kad geležies kiekis atitinka HN 24:2023 reikalavimus. Mikrobiologiniai neatitikimai nustatyti tiek vartojimo vietose tiek skirstomajame tinke. Atlikus plovimo ir dezinfekavimo darbus, užterštumas pašalintas, atlikto pakartotiniai tyrimai atitiko HN 24:2023 reikalavimus.
Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens periodinės programinės priežiūros (B grupės) vandentiekio stotyse ir miesto skirstomajame tinkle kokybės rodikliai ir parametrai 2025 m.
Laboratorijos kokybės politikos pareiškimas
