Geriamasis vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymą, nuo 2003-07-01 tiekti geriamąjį vandenį draudžiama, jeigu nėra nuolatinės geriamojo vandens programinės priežiūros – programuotos geriamojo vandens ėminių ėmimo, mėginių tyrimo ir įvairių vandens savybių registravimo ir (ar) perdavimo, siekiant nustatyti, ar jos atitinka tam tikrus kriterijus.

         Alytaus mieste vartotojams tiekiamo vandens kokybė tikrinama nuolat: kasdien patikrinama iš vandentiekio stočių į miesto vandentiekio tinklus tiekiamo ir dviejose skirtingose skirstomojo tinklo vietose naudojamo vandens kokybė. Kasmet vykdomas požeminio vandens monitoringas, analizuojami požeminio vandens kokybės kitimai.
Pagal spalvą, drumstumą, bendrą geležį, permanganato skaičių, manganą, aliuminį miesto vanduo atitinka reikalavimus. Toksinių analičių – arseno, chromo, vario, nikelio, gyvsidabrio, cianido, nitritų, nitratų ir kitų – nustatomos koncentracijos, kurių vertės yra minimalios arba žemiau aptikimo ribos.

         Nors į vandentiekio tinklus paduodamas kokybiškas, atitinkantis higienos normos reikalavimus geriamasis vanduo, vartotojai retkarčiais gauna vadinamąjį „rudą“ vandenį. To priežastis – dideli vamzdynų skersmenys, netinkama vamzdynų medžiaga (didžioji vandentiekio tinklų dalis pastatyta tarybiniais laikais, vamzdynų vidus nepadengtas specialia medžiaga, neleidžiančia vamzdynams rūdyti ir kauptis rūdims), avarijos vandentiekio tinkluose. „Rudas“ vanduo nėra pavojingas sveikatai, jis tik neestetiškai atrodo, gadina skalbinius, apneša rūdimis sanitarinius, buitinius prietaisus.

         Gamtoje nėra ir negali būti idealiai gryno vandens, juk vanduo – vienas geriausių tirpiklių. Taigi, natūraliai gamtoje esančio vandens skonis, kvapas, kokybė priklauso nuo jame ištirpusių cheminių priemaišų, kurios gali būti naudingos arba kenksmingos. Vizualiai skaidrus ir skanus vanduo gali būti kenksmingas dėl jame esančio per didelio nitratų kiekio, ir atvirkščiai – išskyrus neigiamą fiziologinę reakciją, jokios tiesioginės grėsmės sveikatai nesukelia vanduo, kuris gali būti šiek tiek drumstas ar turėti specifinį kvapą. Būtent todėl rekomenduojama naudoti tik nustatyta tvarka ištirtą vandenį.